- spulėjimas
- spulė́jimas sm. (1) KII193, K, Rtr, KŽ; R331, MŽ443, N → spulėti: 1. Jie tiek daug pavalgos turi par didelį savo spulė́jimą Kp. Kai kas pralobsta spulėjimu SkvEkli11,18. 2. Tlž Spulėjimo skrynia išlaužta LC1887,18. Keli grašiai spulėjimo kasoj prš. \ spulėjimas; nusispulėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
